Hamburge trečiadienį, spalio 14 d., prasideda teismas, kuriame ukrainietis, vokiečių prokurorų vadinamas Serhijumi K., kaltinamas susprogdinęs Rusijos dujotiekius „Nord Stream“. Pasak BBC, tai bus pirmasis įtariamasis, teisiamas dėl šių sprogimų, įvykusių prieš ketverius metus.
Kaltinimai
Prokurorai teigia, kad vyras kartu su kitais Ukrainos kariškiais planavo sunaikinti dujotiekius, siekdami sustabdyti Rusijos karo finansavimą dujų pajamomis. Vokietijos prokuratūra kaltinamajame akte tvirtina, kad sabotažininkai veikė „pagal Ukrainos valstybės institucijų nurodymą“. Prokurorai taip pat teigia, kad 2022 m. jis buvo veikiantis Ukrainos armijos karininkas ir vadovavo narų, valties kapitono bei sprogmenų specialisto grupei. Serhijus K. kaltinimus neigia.
Įvykiai Baltijos jūroje
Trys iš keturių dujotiekių vamzdžių buvo sprogimais sugadinti 2022 m. rugsėjo 26 d. prie Bornholmo salos Baltijos jūroje. Rusija jau buvo nutraukusi dujų tiekimą „Nord Stream 1“ vamzdžiu prieš kelias savaites, o „Nord Stream 2“ niekada nebuvo paleistas. Vladimiras Putinas kaltino JAV ir Jungtinę Karalystę, tačiau jos kaltinimus neigė. Švedija ir Danija savo tyrimus nutraukė, o Vokietijos prokurorai susitelkė į narus, Rostoke nuomojusius jachtą „Andromeda“. Pasak jų, ant jos rasta povandeninių sprogmenų pėdsakų.
Procesas ir politinis kontekstas
Serhijus K. 2025 m. rugpjūtį buvo suimtas Italijoje pagal Europos arešto orderį ir praėjusių metų pabaigoje perduotas Vokietijai. Kitas įtariamasis Volodymyras Žuravliovas 2025 m. spalį Lenkijos teismo buvo paleistas, o vėliau suimtas Kroatijoje; praėjusį mėnesį Kroatija pritarė jo ekstradicijai, bet kada jis bus perduotas ir ar byla bus sujungta su Hamburgo procesu, neaišku.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis visada tvirtino, kad Ukraina su sprogimais „neturi nieko bendra“. Ukrainos parlamento Užsienio reikalų komiteto vadovas Oleksandras Merežka BBC sakė, kad Kyjivas Vokietijos versijos nėra patvirtinęs – „tai viena iš versijų“. Vokietijos užsienio politikos tarybos ekspertas Stefanas Meisteris teigia, kad Berlynas siekė bylą depolitizuoti ir palikti ją teismams.