Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad dabartinė gynybos pirkimų sistema nėra pakankamai efektyvi, nes dauguma mokėjimų atliekami metų pabaigoje. Nuo 2027 m. planuojama šią tvarką keisti ir mokėjimus paskirstyti tolygiau per metus. Pasak ministro, viena pagrindinių problemų – per mažas darbuotojų skaičius ir per lėtai atnaujinami darbo procesai, o pokyčius leidžia didesnis biudžetas, praneša Delfi.
Gynybos lėšos – gynybai
Ministras taip pat pabrėžė, kad gynybos lėšos turi likti gynybai ir negali būti naudojamos vidaus saugumui ar kitoms sritims. Pasak jo, kariuomenė ilgai gaudavo per mažai pinigų, todėl dalies lėšų perdavimas kitoms sritims būtų pavojingas. Jis ragino nepriešinti Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų: abi dirba kartu ir ieško galimybių bendrai pirkti reikalingų priemonių, o tai būtų naudinga abiem.
Lietuvos pozicija dėl ES biudžeto
Lietuva nepritaria dabartiniam Europos Sąjungos 2028–2034 m. biudžeto pasiūlymui. Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad jis netenkina Lietuvos finansavimo ir saugumo lūkesčių. Pasak jo, naujame biudžete turi atsispindėti rytinio pasienio saugumo poreikiai. Lietuva norėtų didesnio ES biudžeto, o kartu su Latvija, Estija ir Lenkija – daugiau bendros paramos gynybai.
Baltijos šalys siekia, kad „Rail Baltica“ projektui būtų skirta 10 mlrd. eurų. Premjeras nerimauja dėl siūlymų mažinti Europos infrastruktūros programos finansavimą, iš kurios mokama ir už šį geležinkelio projektą. Derybos sunkios, nes ES šalys nesutaria dėl biudžeto dydžio.