Grenlandijos parlamentas antradienį, lapkričio 3 d., ratifikavo saugumo susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis ir Danija. Pasak LRT ir „Al Jazeera“, už jį balsavo 16 parlamento narių, septyni susilaikė, prieš nebalsavo nė vienas.
Ką numato susitarimas
Susitarimą rugsėjį Niujorke pasirašė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Danijos premjerė Mette Frederiksen ir Grenlandijos premjeras Jensas Frederikas Nielsenas. Pagal jį JAV galės Grenlandijoje įkurti dvi karines bazes, taip pat „modernizuoti ir išplėsti“ veiklą Pituffiko kosminėje bazėje šalies šiaurės vakaruose. Dokumentu siekiama neleisti ne ES ir ne NATO šalims, pavyzdžiui, Kinijai ar Rusijai, įgyti įtakos strateginiuose sektoriuose, ypač per investicijas. „Politico“ nurodo, kad susitarimas iš esmės suteikia NATO šalims išskirtines kasybos teises, o kartu pripažįsta Danijos suverenitetą ir grenlandiečių teisę į apsisprendimą.
Reakcijos
Grenlandijos užsienio reikalų ministras Mute Egede socialiniame tinkle rašė, kad kelias iki šio momento buvo sunkus, tačiau grenlandiečiai laikėsi pagrindinių principų, rinkosi dialogą ir prisiėmė atsakomybę už savo šalies interesus. Pasak „Al Jazeera“, pernai D. Trumpo atsisakymas atmesti karinės invazijos galimybę grenlandiečiams kėlė baimę, o dauguma jų apklausose pasisakė prieš JAV kontrolę.
Kas toliau
Susitarimas įsigalios tik tada, kai bus užbaigtos reikiamos Danijos Karalystės parlamentinės procedūros kartu su Grenlandija. Danijos parlamentas jį tikimasi ratifikuoti lapkričio 19 d. JAV Senato pritarimo nereikia. „Politico“ cituoja D. Trumpą, kuris antradienį per pokalbį su „Fox News“ vidurio kadencijos rinkimų transliacijos metu pavadino Grenlandiją „didžiausia dovana“, kokią JAV kada nors gavo; tuomet buvo patikslinta, kad prezidentas turėjo galvoje karinį susitarimą.