Daugiau nei 100 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnų atliko 25 kratas Klaipėdos, Kauno, Marijampolės ir Vilniaus apskrityse. Pasak Delfi, ikiteisminiame tyrime 12 asmenų įtariami Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšomis finansuotų projektų įgyvendinimu padarę daugiau nei 1,3 mln. eurų žalą ir pasikėsinę įgyti dar daugiau nei 0,5 mln. eurų, kurie nebuvo išmokėti.
Tyrimą organizuoja Europos prokuratūros Europos deleguotųjų prokurorų biuras Lietuvoje.
Du projektai
Tyrimo duomenimis, 2019 m. Klaipėdoje registruota bendrovė pradėjo darbuotojų mokymo projektą pagal ES fondų priemonę „Pameistrystė ir kvalifikacijos tobulinimas darbo vietoje“. Turėjo būti apmokyta 180 darbuotojų, tačiau vienas iš bendrovės darbuotojų pranešė Europos socialinio fondo agentūrai, kad mokymai iš tiesų nevyko, buvo tik renkami parašai. Įtariama, kad agentūrai buvo teikiami galimai suklastoti dokumentai, o ES biudžetui galėjo būti padaryta beveik 270 tūkst. eurų žala.
Vėliau bendrovė pradėjo naują projektą, finansuojamą ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis. Jo tikslas – sukurti perdirbamų skaidrių plėvelių prototipus, o numatyta vertė viršijo 1,5 mln. eurų. Didžioji dalis, daugiau nei 1,07 mln. eurų, jau buvo išmokėta. Įtariama, kad projekto veiklos nebuvo vykdomos arba vykdytos ne pagal sąlygas, o gautos lėšos judėjo tarp su įmone susijusių juridinių ir fizinių asmenų.
Kas toliau
Atliekant tyrimą apklausti 64 liudytojai, dviem įtariamiesiems paskirtas suėmimas dviem mėnesiams. Laikinai apribota įtariamųjų turto, kurio vertė siekia 15 mln. eurų, nuosavybės teisė.
Tiriama dėl kreditinio sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. Už kreditinį sukčiavimą, kai padaryta labai didelė žala, gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, už dokumentų klastojimą – iki penkerių. Pagal nekaltumo prezumpciją asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltė neįrodyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.