Europos Komisija svarsto, ar sutarto pasaulinio daugiašalių įmonių apmokestinimo susitarimo pajamas galima būtų skirti kitam ES septynerių metų biudžetui finansuoti, „Politico“ pasakojo keturi ES diplomatai. Ši idėja galėtų palengvinti susitarimą dėl naujų visos ES mokesčių, vadinamųjų nuosavų išteklių, kurie tapo viena pagrindinių kliūčių biudžeto derybose.
Derybų aklavietė
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa, tarpininkaujantis derybose, ragina šalis pritarti naujiems mokesčiams, kad sumažėtų nacionaliniai įnašai į bendrą biudžetą. Naujausiame pasiūlyme jo dydis siekia 1,82 trln. eurų. Costa nori, kad lyderiai susitartų iki metų pabaigos, kol rinkimai Lenkijoje, Prancūzijoje ir Italijoje nesutrukdė derybų.
Po daugiau nei metus trunkančių derybų ES vyriausybės vis dar nesutaria dėl penkių siūlomų naujų mokesčių, kurie, Komisijos vertinimu, per metus duotų 65 mlrd. eurų. Mažiausiai populiari – įmonių pajamų mokestis „CORE“, kuriuo apmokestinama bendrovių apyvarta, viršijanti 100 mln. eurų; ypač nepalankiai jis vertinamas Vokietijoje.
Nauja idėja
Pasak diplomatų, prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas spalį per lyderių viršūnių susitikimą palaikė mintį dalį daugiašalių įmonių mokesčio nukreipti į ES biudžetą. Šios idėjos šalininkai mano, kad ji galėtų sulaukti didesnės politinės paramos nei „CORE“, nes apmokestinamas pelnas, o ne pajamos. Buvęs ESBO pareigūnas ir vienas iš pasaulinio susitarimo architektų Pascalis Saint-Amansas sakė, kad „CORE“ – tai „aklas rinkliavos ėmimas“.
Pasaulinis susitarimas
Pagal 2021 m. ESBO susitarimą ES šalys privalo taikyti 15 proc. minimalų pelno mokestį didelėms daugiašalėms bendrovėms, kurių metinė apyvarta viršija 750 mln. eurų. Susitarimo tikslas – užkirsti kelią šalių varžymuisi mažinant mokesčius. JAV, kaip pažymi „Politico“, išsiderėjo išimtį, nes pasirinko nacionalinę apmokestinimo tvarką, kuri buvo pripažinta lygiaverte.