Europos Sąjunga pirmadienį oficialiai įtraukė dar beveik 1,6 tūkst. fizinių ir juridinių asmenų į sankcijų sąrašą dėl Rusijos karo prieš Ukrainą. Kaip skelbia Delfi, po šio sprendimo sąraše, kuriame yra ir prezidentas Vladimiras Putinas, iš viso bus apie 3,5 tūkst. asmenų ir organizacijų.
ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas socialiniame tinkle rašė, kad tai yra didžiausias vienkartinis sankcijų sąrašo išplėtimas nuo tada, kai Rusija pradėjo karą. Pasak jos, daugiau kaip pusė į sąrašą įtrauktų asmenų yra susiję su balistinių raketų gamybos grandine. „Mes gerokai apsunkiname Rusijai ginklų, kuriais ji žudo ukrainiečius, gamybą, lėtiname ją ir didiname jos sąnaudas“, – teigė K. Kallas.
Politinis kontekstas
Sprendimas priimtas po to, kai praėjusią savaitę Ukrainą ir jos rėmėjus Europoje pribloškė JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas panaikinti sankcijas rusiškam dyzelinui pagal susitarimą dėl šių degalų tiekimo Jungtinėms Valstijoms.
ES viduje vis dar jaučiamas nepasitenkinimas ir dėl praėjusį mėnesį Prancūzijos bei Liuksemburgo iniciatyva panaikintų sankcijų Rusijos milijardieriams Ališerui Usmanovui ir Michailui Fridmanui. A. Usmanovo atveju sprendimas buvo susijęs su Prancūzijos susitarimu dėl kalinio paleidimo Azerbaidžane ir sulaukė griežtos Kyjivo kritikos.
Kas toliau
Be sankcijų atskiriems asmenims, ES yra įvedusi ne vieną sankcijų paketą ir įvairiems Rusijos ekonomikos sektoriams. Tačiau, kaip pažymi Delfi, baiminamasi, kad pastangos įvesti naujas plataus masto sankcijas gali išsikvėpti: ES valstybėms vis sunkiau susitarti dėl taikinių, kurie pernelyg nepakenktų jų pačių ekonomikoms.