Artėjant žiemai Europos Sąjungos energetikos ministrai pripažįsta, kad turi mažai priemonių apsaugoti gyventojus nuo kylančių energijos kainų. Apie tai ketvirtadienį skelbė „Politico Europe“, aprašydama ministrų susitikimą Liuksemburge.

Pasak leidinio, trečiadienį Europos dujų kaina pirmą kartą nuo 2022 m. viršijo 100 eurų už megavatvalandę. Kainų spaudimą didina paskutinės minutės dujų saugyklų pildymas ir tiekimo problemos, susijusios su karu Artimuosiuose Rytuose. Neįvardytas aukšto rango Europos energetikos pareigūnas „Politico“ sakė: „Mes išnaudojome daugumą trumpalaikių galimybių. Likusi tik krizių valdymas.“

Vartojimo mažinimas – nepopuliarus

Nors ES energetikos komisaras Danas Jørgensenas anksčiau šiemet ragino skatinti vartotojus ir įmones mažinti energijos suvartojimą, ministrai nenori to padaryti oficialia politika. Suomijos energetikos ministerijos valstybės sekretorius Mika Nykänenas teigė nenorintis „riboti žmonių“ ir siūlė skatinti elgesio pokyčius, pavyzdžiui, subsidijuoti namų energinį efektyvumą. Švedijos energetikos ministrė Ebba Busch pareiškė, kad aukštos kainos „pačios sureguliuos paklausą“. Pasak „Politico“, Jørgensenas galiausiai net nebesiūlė paklausos mažinimo priemonių ir sutelkė dėmesį į subsidijas, sutikdamas, kad jos gali apimti ir iškastinį kurą, tačiau turėtų būti „tikslinės ir laikinos“.

Ginčas dėl subsidijų

Nuo karo pradžios vyriausybės mokesčių lengvatoms iškastiniam kurui skyrė 18 mlrd. eurų. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, anot dviejų ES diplomatų, šį mėnesį vadovus perspėjo, kad priemonės turi būti laikinos ir tikslinės, kad nebūtų didinama iškastinio kuro paklausa ir iškraipoma bendroji rinka. Kai kurios šalys, tarp jų Graikija, nori daugiau fiskalinės erdvės subsidijoms didinti, kitos perspėja dėl pavojų.

Lietuvos energetikos ministras Lukas Savickas „Politico“ sakė, kad svarbu nesudaryti sąlygų, kad atskiros valstybės narės imtųsi labai skirtingų nacionalinių sprendimų. Pasak leidinio, von der Leyen taip pat atmetė kai kurių šalių raginimą įvesti ES lygio nenumatytų pelnų mokestį naftos ir dujų bendrovėms. Kaip rašo „Politico“, kainų augimas jau sukėlė protestus keliose Europos šalyse.