Lietuvoje stringa investuotojams paruoštų sklypų pasiūla, o ekspertai įspėja, kad investicijų langas gali užsidaryti greičiau, nei spėsime parengti naujas teritorijas. Pasak Delfi, teritorijų planavimas ir infrastruktūros įrengimas paprastai trunka kelerius metus, todėl pasiruošimo darbų atidėti nebegalima.
Trejų metų rezervas
Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) vadovas Vytautas Petružis sako, kad kasmet investuotojams vidutiniškai subnuomojama apie 20–25 ha parengtų sklypų, o didelių taisyklingos formos sklypų rezervas mažėja. Šiemet gauta ne viena užklausa dėl maždaug 50 ha ar net didesnių nei 100 ha teritorijų. Pasak jo, dabartinio rezervo naujiems projektams pakanka tik apie trejiems metams. Didesnių teritorijų reikia ir dalies stambių projektų, ypač gynybos pramonės, pavyzdžiui, „Lithuania Defence Services“.
Greitis – pagrindinis pranašumas
„Investuotojų forumo“ vykdantysis direktorius Vytautas Šilinskas teigia, kad Lietuva negali varžytis rinkos dydžiu ar mažesne kaina, todėl svarbiausias jos pranašumas turėtų būti greitis: investuotojas gali rinktis ir brangesnę rinką, jei gamybą pradės anksčiau. „Investuok Lietuvoje“ jau seniai akcentuoja, kad didelių (virš 30 ha) pramoniniam vystymui paruoštų sklypų trūkumas yra vienas didžiausių iššūkių pritraukiant stambius užsienio gamybos investuotojus.
Ne tik žemė
Investuotojui svarbu ir infrastruktūra, elektros pajėgumai, susisiekimas bei darbuotojų pakankamumas. Stambūs tarptautiniai investuotojai, pasak V. Petružio, dažnai tikisi, kad nuo sprendimo iki veiklos pradžios praeis mažiau nei dveji metai; Kauno LEZ yra buvę atvejų, kai įmonės veiklą pradėjo per 10–15 mėnesių nuo sutarties pasirašymo. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigė, kad planuojant LEZ plėtrą daugiausia vertės turi greta esamų zonų esančios teritorijos.