Jei 2027 m. Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas viršys Europos Sąjungos fiskalinėse taisyklėse nustatytą 3 proc. bendrojo vidaus produkto ribą, vertinant galimą pažeidimą bus atsižvelgiama ir į gynybos bei energetinio saugumo išlaidoms taikomas išlygas. Tai Eltai sakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Rytis Martikonis. Jo teigimu, kalbėti apie sankcijas dar per anksti.
Kuo kyla klausimų
Anksčiau premjeras Mindaugas Sinkevičius, pristatydamas pagrindines kitų metų biudžeto kryptis, užsiminė, kad deficitas gali siekti 3,8 proc. BVP. R. Martikonis pripažino, kad toks deficitas viršytų Mastrichto sutartyje numatytą ribą, ir pridūrė neabejojantis, kad Vyriausybė ES fiskalinės drausmės taisykles puikiai žino. Valstybės kontrolė savo ruožtu įspėja, kad toks deficitas galėtų tapti pagrindu pradėti perviršinio deficito procedūrą, o ilgalaikis fiskalinės drausmės nesilaikymas brangintų valstybės skolinimąsi.
Lankstumo galimybės
Pasak R. Martikonio, suprasdama geopolitinę tikrovę Komisija numatė lankstumo galimybių ir išlygų gynybos bei energetikos išlaidoms. „Reikės daugiau aiškumo, kaip jomis naudojamasi, kaip planuojama valdyti valstybės skolą artimiausiais metais“, – sakė jis. „Apie sankcijas kalbėti yra per anksti. Pirmiausia turime geriau suprasti Vyriausybės planų prielaidas.“
2026–2028 m. ES valstybėms leidžiama tam tikromis sąlygomis nukrypti nuo nustatytos grynųjų išlaidų augimo trajektorijos, kad būtų finansuojamos gynybos ir energetinio saugumo priemonės. Bendra leistino nukrypimo riba siekia 1,5 proc. BVP. Pagal pavasario prognozes Lietuva iki 2026 m. pabaigos turėtų išnaudoti papildomoms gynybos išlaidoms numatytą fiskalinį lankstumą.
Oficialų vertinimą, kaip Lietuva laikosi ES fiskalinių taisyklių, Komisija pažadėjo paskelbti lapkritį, įvertinusi šalies 2027 m. biudžeto projektą ir atnaujintas ekonomikos prognozes.