Naujas dirbtinio intelekto (DI) sektoriaus akcijų kritimas ketvirtadienį, spalio 22 d., nutempė žemyn rinkas visame pasaulyje, o naftos kaina pakilo iki aukščiausio lygio nuo gegužės dėl nerimo, susijusio su karu su Iranu, skelbia „The Guardian“.
JAV rinkos
Pasak leidinio, S&P 500 indeksas nukrito 1,2 proc. – tai prasčiausia diena nuo liepos, o technologijų įmonių dominuojamas „Nasdaq“ smuko 2,6 proc. Dow Jones indeksas pakilo vos 11 punktų. Technologijų akcijų silpnumas buvo toks stiprus, kad užgožė likusios rinkos rezultatus: daugumos kitų bendrovių akcijos iš tikrųjų brango.
DI įmonių akcijos svyruoja dėl nuogąstavimų, kad šio sektoriaus bumą gali sustabdyti pernelyg brangi paskolų kaina, reikalinga duomenų centrams statyti ir DI lustams pirkti. Taip pat nerimaujama, kad kainos po kelerių metų karštligės pakilo per aukštai, nors bendrovės toliau skelbia augimą.
Puslaidininkių gamybos įrangos bendrovė „Lam Research“ paskelbė šiek tiek už analitikų lūkesčius geresnį pelną ir pajamas, tačiau jos akcijos nukrito 11,8 proc. „Meta Platforms“ akcijos pigo 7 proc., nors pajamos viršijo prognozes, o pelnas jų neatitiko; bendrovė taip pat pranešė kurianti naują akcijų klasę, kad pritrauktų lėšų DI investicijoms. „Tesla“ akcijos pigo 3,1 proc., „Nvidia“ – 4,4 proc., o dėl skolų nerimą keliančios „CoreWeave“ – 10,1 proc. Verslo žinios taip pat mini AMD (-8 proc.) ir „Sandisk“ (-8,4 proc.) nuostolius.
Azija, Europa ir nafta
Silpnumas prasidėjo Azijoje: Pietų Korėjos „Kospi“ smuko 3,5 proc., Honkongo „Hang Seng“ – 3 proc., Japonijos „Nikkei 225“ – 2,7 proc. Europoje Prancūzijos CAC 40 nukrito 1,4 proc., be kita ko, dėl dar kartą išaugusios Prancūzijos vyriausybės obligacijų pajamingumo.
Rinkoms kenkė ir naftos brangimas. Pasak „The Guardian“, „Brent“ rūšies naftos barelis pabrango 4 proc. iki 113,17 JAV dolerio, o šio mėnesio pradžioje kainavo mažiau nei 97 dolerius. Kaina kyla dėl neapibrėžtumo, kada dėl karo su Iranu energetikos pramonė galės grįžti į įprastą ritmą.