Didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybės yra parengusios gyventojų evakuacijos planus karinės grėsmės atveju, tačiau pripažįsta, kad lieka neišspręstų klausimų. Apie tai, remdamosi Eltos apklausa, spalio 31 d. pranešė LRT ir „Delfi“.

Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Marijampolės merijos nurodė, kad evakuacijai numatyti maršrutai, surinkimo punktai ir transporto priemonės, taip pat planuojamas bendradarbiavimas su valstybės institucijomis ir privačiais vežėjais. Svarbiausiu iššūkiu išlieka pakankamų transporto pajėgumų užtikrinimas žmonėms, kurie negalėtų išvykti savarankiškai.

Kiek žmonių prireiktų vežti

Pagal valstybės lygio evakavimo planą skaičiuojama, kad apie 75 proc. gyventojų galėtų evakuotis patys, o likusiems 25 proc. reikėtų organizuoto transporto. Savivaldybės pabrėžia, kad tai tik planavimo prielaida – realus poreikis priklausytų nuo grėsmės pobūdžio, kelių būklės ir žmonių galimybių. Pasak Panevėžio savivaldybės parengties pareigūno Justo Laurinavičiaus, iš anksto tiksliai pasakyti, kiek žmonių tektų išvežti organizuotai, neįmanoma.

Šiaulių savivaldybė nurodė, kad turimais pajėgumais vienu reisu galėtų pervežti apie 6 tūkst. žmonių. Marijampolė pasitelktų autobusus ir mokyklinius autobusus, o prireikus – Susisiekimo ministerijos koordinuojamus valstybės išteklius. Pagal valstybės nustatytą tvarką evakuacija turi būti įvykdyta per 72 valandas nuo oficialaus sprendimo paskelbimo.

Kryptys ir pažeidžiamos grupės

Kaune pirminiu vertinimu numatytos dvi pagrindinės kryptys: pietvakarių, Lenkijos link, ir šiaurės – Klaipėdos, Šiaulių bei Panevėžio link. Panevėžyje numatytos aštuonios galimos kryptys. Šiauliai ir Panevėžys valstybės plane skirti ir evakuojamiems gyventojams priimti, o Šiauliai taip pat būtų vienas pagrindinių evakavimo geležinkeliu centrų. Konkretūs maršrutai neviešinami – pasak Šiaulių savivaldybės specialisto Pijaus Maskolaičio, jie parinkti, bet skelbiami nebus, kol evakuacija nepradėta.

Kauno ir Marijampolės savivaldybės pripažįsta, kad specialiai neįgaliesiems pritaikyto transporto nepakaktų visiems pagalbos reikalingiems žmonėms evakuoti vienu metu. Marijampolė bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios padeda nustatyti gyventojus, kuriems ekstremaliosios situacijos atveju prireiktų papildomos pagalbos.

Ką parodė pratybos

Šiemet vykusiose civilinės saugos pratybose „Vyčio skliautas 2026“ buvo tikrinamas valstybės ir savivaldybių pasirengimas evakuacijai. Savivaldybių atstovų teigimu, išryškėjo poreikis tobulinti gyventojų registraciją, transporto srautų valdymą ir institucijų tarpusavio bendradarbiavimą. Kauno Civilinės saugos ir mobilizacijos skyriaus vedėjas Žydrūnas Subačius akcentavo, kad vienas didžiausių iššūkių būtų per trumpą laiką užregistruoti tūkstančius ar net dešimtis tūkstančių evakuojamų žmonių.

Informacija apie gyventojų surinkimo vietas ir evakuacijos eigą būtų skelbiama tik pradėjus organizuoti evakuaciją.