Britų plieno gamintojai už elektrą moka vis daugiau, palyginti su konkurentais Europos Sąjungoje. Pasak lobistinės organizacijos „UK Steel“ analizės, apie kurią spalio 19 d. rašo „The Guardian“, britų pramonės priemoka, lyginant su Prancūzijos gamintojais, išaugo iki beveik 30 svarų už megavatvalandę – tai didžiausias skirtumas per pastaruosius trejus metus.
Kodėl kainos šoktelėjo
Laikraščio teigimu, pasaulines dujų kainas pastaruoju metu išvarė aukštyn JAV ir Izraelio karas su Iranu: Teheranas, reaguodamas į Donaldo Trumpo vykdomą bombardavimo kampaniją, uždarė Hormuzo sąsiaurį. Didžiojoje Britanijoje didmeninę elektros kainą lemia dujos, nes nustatant kainą jos vertė taikoma ir pigiau pagamintai vėjo ar saulės energijai. Prancūzijoje kainas daugiausia formuoja branduolinės jėgainės, o Vokietijoje didelę dalį elektros vis dar gamina anglis.
Atotrūkis nėra didžiausias per pastarąjį laiką: pernai skirtumas su Prancūzija buvo 18 svarų už megavatvalandę, o 2022 m., kai dėl Rusijos invazijos į Ukrainą sutriko dujų rinka, jis siekė 153 svarus. Skirtumas su Vokietija šiemet šiek tiek sumažėjo – iki maždaug 12 svarų.
Kodėl tai svarbu
Palyginimas su Europos konkurentais Didžiajai Britanijai ypač svarbus, nes ES yra pagrindinė britų pramonės produkcijos rinka: į ją keliauja maždaug 75 proc. eksportuojamo plieno, kurio vertė siekia apie 3 mlrd. svarų. Elektros kainos – viena didžiausių kliūčių ir ministro pirmininko Andy Burnhamo siekiui „reindustrializuoti“ šalį.
Praėjusiais metais, vadovaujant Keirui Starmeriui, buvo panaikinta dauguma valstybės politikos pridedamų išlaidų sunkiajai pramonei. Pasak „The Guardian“, kainas toliau mažinti galima steigiant daugiau pigios atsinaujinančios energetikos – tai trumpuoju laikotarpiu sunku – arba tiesiogiai subsidijuojant.
Siūlomas sprendimas
„UK Steel“ generalinis direktorius Peteris Brennanas teigė, kad tiesioginės subsidijos yra vienintelis būdas padėti gamintojams. Organizacija siūlo kainų ribą, kuri, jos vertinimu, kainuotų apie 51 mln. svarų per metus: kai kaina viršytų nustatytą lygį, skirtumą dengtų vyriausybė, o kai ji nukristų žemiau – pramonė mokėtų valstybei. „Britų plieno gamintojų prašoma konkuruoti viena ranka surištomis už nugaros“, – sakė P. Brennanas.
Vyriausybės atstovas atsakė, kad jau mažinama elektros sąskaitos – iki 25 proc. daugiau nei 10 tūkst. gamybos įmonių, o šimtams daugiausia elektros naudojančių įmonių išlaidos kasmet mažėja apie 1 mlrd. svarų.
Pirmadienį vyriausybė taip pat paskelbė „darbo planus“, kuriais siekiama sukurti per 100 tūkst. darbo galimybių aštuoniuose pramonės strategijos augimo sektoriuose, daugiausia jaunimui.