Didžiosios Britanijos nedarbo lygis trijų mėnesių iki rugpjūčio netikėtai sumažėjo iki 4,7 proc. iš 4,9 proc. Apie tai antradienį, spalio 20 d., pranešė Nacionalinė statistikos tarnyba (ONS), kurios skelbiami duomenys, pasak „The Guardian“, yra fonas spalio 28 d. numatytam šalies biudžetui. Ekonomistai prognozavo, kad nedarbas padidės iki 5 proc.
Darbo rinkos rodikliai
Pasak ONS, apmokestinamų samdomų darbuotojų skaičius nuo rugpjūčio iki rugsėjo išaugo 13 tūkst. ir pasiekė 30,3 mln. Vis dėlto laisvų darbo vietų skaičius per tris mėnesius iki rugsėjo sumažėjo 21 tūkst., iki 691 tūkst. – tai mažiausias rodiklis nuo 2021 m., kai šalį buvo apėmusi Covid-19 pandemija.
Atlyginimai ir infliacija
Vidutinis darbo užmokesčio augimas, įskaitant premijas, sulėtėjo iki 3,7 proc. iš 3,9 proc. Neįskaičiavus premijų, vidutinis atlyginimų augimas padidėjo iki 3,7 proc. iš 3,6 proc. Atlyginimai vis dar auga sparčiau nei 3,1 proc. siekianti pagrindinė infliacija. „The Guardian“ pažymi, kad tai kelia nerimą Anglijos banko palūkanų normų nustatytojams, nes jie baiminasi, kad didesnė nei tikėtasi infliacija gali paskatinti didesnius atlyginimų reikalavimus ir dar labiau didinti vartotojų kainų indeksu matuojamą kainų augimą.
Biudžeto kontekstas
Finansų ministras Johnas Healey biudžetą pristatys spalio 28 d. – tai bus jo pirmasis biudžetas. Pasak „The Guardian“, remiantis Iždo šaltiniais, jis nusprendė nedidinti kapitalo prieaugio mokesčio, nors to anksčiau siekė kai kurie kabineto nariai: didesnis mokestis galėtų galiausiai kainuoti iždui, jei turtingi asmenys atidėtų turto pardavimą ar jį iškeltų iš šalies. Todėl pagrindinis papildomų pajamų šaltinis, kaip manoma, bus didesnis bankų pelno apmokestinimas. Konservatorių lyderė Kemi Badenoch tvirtino, kad J. Healey biudžetas bus blogesnis nei Rachel Reeves, jei jis nemažins išlaidų.