Prasidėjus naujam šildymo sezonui, dauguma didžiųjų Lietuvos savivaldybių sulaukia daugiau gyventojų prašymų dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Apie tai praneša Delfi, remdamasis Eltos surinktais savivaldybių duomenimis.
Kiek prašymų daugiau
Kauno rajone prašymų skaičius išaugo apie 35 proc.: nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 7 d. gauti 366 prašymai, o pernai tuo pačiu metu jų buvo 272. Kėdainių rajone prašymų padaugėjo 29 proc. (daugiau nei 2,3 tūkst., 524 daugiau nei pernai), Panevėžyje – beveik 19 proc. (rugsėjį daugiau nei 1,5 tūkst.), Klaipėdoje – 14 proc. (daugiau nei 2,5 tūkst.), Marijampolėje – beveik 12 proc. Panevėžio savivaldybė nurodo, kad rugsėjį gautų prašymų skaičius yra didžiausias per pastaruosius penkerius metus.
Vilniuje vaizdas priešingas: pagal anksčiau Eltai pateiktus duomenis, sostinėje prašymų dėl šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų gauta 9 proc. mažiau nei pernai.
Kodėl daugėja
Savivaldybių atstovai didesnį susidomėjimą sieja su išaugusiomis šildymo kainomis, panaikinta pridėtinės vertės mokesčio lengvata centralizuotam šildymui ir pasikeitusiomis socialinės paramos sąlygomis. Panevėžio savivaldybės teigimu, pasikeitus Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymui, buvo padidinti vertinamo turto normatyvai, todėl kreiptis gali ir daugiau turto turintys gyventojai.
Kauno rajono taryba rugsėjį patvirtino naujas vidutines kuro kainas, pagal kurias skaičiuojamos kompensacijos: mišrių malkų skaičiuojamoji kaina padidėjo 31 proc., pjuvenų briketų – 87 proc., granulių – 81 proc., dyzelinio krosnių kuro – 61 proc. Savivaldybė pabrėžia, kad tai vidutinės, o ne faktinės pardavimo kainos.
Kai kurios savivaldybės, tarp jų Marijampolė, prognozuoja, kad per visą sezoną prašančiųjų dar daugės. Kauno rajono meras Valerijus Makūnas gyventojus ragina dėl kompensacijų kreiptis iš anksto.