Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentė Christine Lagarde spalio 29 d. paskelbė, kad pareigas paliks vasario 7 d. – maždaug devyniais mėnesiais anksčiau, nei baigiasi jos aštuonerių metų kadencija. Apie tai pranešė „Al Jazeera“, „The Guardian“ ir „Politico“.

Sprendimą C. Lagarde paskelbė po spaudos konferencijos, per kurią buvo paaiškinta, kad ECB palieka pagrindines palūkanų normas nepakeistas: indėlių norma lieka 2,5 proc., nors infliacija praėjusį mėnesį pakilo iki 3,8 proc. – aukščiausio lygio nuo 2023 m. rugsėjo, rašo „The Guardian“.

Kodėl išeina anksčiau

Pasak C. Lagarde, jos darbo taisyklės įpareigoja laikytis neutralumo ir kalbėti tik apie pinigų politiką. „Noriu turėti žodžio laisvę, išraiškos laisvę ir laisvę dalyvauti diskusijose apie dalykus, kurie nėra pinigų politika“, – sakė ji. Anot jos, tiesa dažnai iškraipoma, o būdama dabartinėse pareigose ji negali to komentuoti. „Politico“ šaltinis, susipažinęs su jos mąstymu, teigė, kad ji negali likti neutrali, matydama įvykius savo šalyje ir pasaulyje. „The Guardian“ pažymi, kad ji minima kaip galima kandidatė vadovauti Pasaulio ekonomikos forumui.

Politinis laikas

C. Lagarde pasitraukimas leis ES šalių vadovams pasirinkti įpėdinį prieš kitų metų balandį vyksiančius Prancūzijos prezidento rinkimus. „Al Jazeera“ pažymi, kad apklausos rodo, jog juose palankiausia laikoma kraštutinių dešiniųjų kandidatė Marine Le Pen. Vokietijos Europos Parlamento narys Markusas Ferberis perspėjo, kad jei susidarys įspūdis, jog pasitraukimas suderintas su nacionaliniais rinkimais, tai pakenks pasitikėjimui institucija.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas padėkojo C. Lagarde ir pabrėžė, kad ECB vadovybės kaita turi būti parengta „sklandžiai ir subalansuotai“. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas teigė, kad ji vadovavo bankui „su dideliu rūpesčiu sunkiais laikais“, o Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen jai padėkojo. Rinkos, pasak „Al Jazeera“ cituojamo „Goldman Sachs“ atstovo, į žinią reagavo ramiai.

Kas gali ją pakeisti

ECB vadovą skiria Europos Vadovų Taryba. „The Guardian“ kaip galimus kandidatus mini buvusį Nyderlandų centrinio banko vadovą Klaasą Knotą, Ispanijos banko vadovą Pablo Hernándezą de Cos, Vokietijos Bundesbanko vadovą Joachimą Nagelį ir Europos investicijų banko prezidentę Nadią Calviño.

C. Lagarde ECB vadovauja nuo 2019 m. spalio. Jos kadencijos metu bankas veikė per COVID-19 pandemiją, Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą ir JAV bei Izraelio karą su Iranu. ECB buvo kritikuojamas, kad per lėtai reagavo į 2022 m. infliacijos šuolį.

„Politico“ pranešė ir apie atskirą smulkmeną: veide matomi pleistrai, kuriuos C. Lagarde pati paaiškino kaip neseniai pašalintą nedidelį odos vėžio darinį, ir paragino žmones reguliariai tikrintis odą.