Ilgiausios nuo karo Ukrainoje pradžios paliaubos, galiojusios tik Chersono srityje, turėjo baigtis sekmadienio, lapkričio 1 d., vakarą. Kaip praneša „Delfi“, remdamasis AFP, nė viena kariaujanti šalis nepranešė apie jų pratęsimą.
Humanitarinė misija
Paliaubos, pasiektos tarpininkaujant JAV pirmajai ponia Melaniai Trump, prasidėjo antradienį anksti ryte. Jos sudarė sąlygas surengti humanitarinę misiją į Rusijos okupuotą Oleškų miestą. Nuo paliaubų pradžios nė viena šalis nepranešė apie pažeidimus, o vienas Ukrainos parlamento narys jas pavadino „didžiausia deeskalacija nuo 2022 metų“.
AFP pašnekovai Chersone paliaubas vertino kaip atokvėpį. Vienas gyventojas, 38 metų sodininkas Volodymyras Omelčenka, sakė, kad žmonės turi išnaudoti šį laiką: „Genime rožių krūmus prieš žiemą.“
Kariškių nuogąstavimai
Anoniminis Ukrainos kariškis išreiškė susirūpinimą, kad atsinaujinusios kovos bus „dar blogesnės nei anksčiau“. Pasak jo, Rusijos pajėgos kitoje Dnipro upės pusėje pasinaudojo ramybe, kad sutelktų daugiau karių, atsigabentų šaudmenų ir žvalgybiniais dronais surinktų informacijos apie Ukrainos pozicijas.
Kovos kitur tęsiasi
Kitose Ukrainos dalyse kovos nesiliovė. Rusija pranešė, kad naktį dronas smogė pramonės įmonei į rytus nuo Maskvos, o Ukrainos žiniasklaida skelbė, kad buvo atakuota Kstovo naftos perdirbimo gamykla. Ukrainos energetikos ministerija pranešė apie naujus elektros tiekimo sutrikimus, tarp jų ir Kyjive, po Rusijos smūgių. Maskvos paskirta administracija teigė, kad Luhansko srityje per Ukrainos smūgius žuvo keturi žmonės.
Numatoma, kad šį mėnesį bus atnaujintos JAV tarpininkaujamos Rusijos ir Ukrainos derybos, kurios faktiškai buvo įšaldytos po to, kai vasarį JAV ir Izraelis pradėjo smūgius Iranui.