Jungtinė Karalystė rizikuoja nepajėgti atgrasyti būsimos Rusijos agresijos Aukštutinėje Šiaurėje dėl per mažo karo laivų ir povandeninių laivų skaičiaus bei jų prieinamumo, teigia Bendruomenių rūmų gynybos komitetas. Apie tai skelbia „The Guardian“.
Komiteto pirmininkas Tanas Dhesi pareiškė: „Jungtinė Karalystė turi pripažinti sunkią tiesą – šiuo metu ji neturi visų pajėgumų sėkmingai veikti Aukštutinėje Šiaurėje.“ Parlamentarai kaip pavyzdį nurodo lėtą destrojero „HMS Dragon“ dislokavimą į Kiprą šį pavasarį: po droninio smūgio RAF bazei laivas į rytinę Viduržemio jūros dalį atplaukė po daugiau nei trijų savaičių, nes laisvų karo laivų nebuvo. Komitetas taip pat nurodė pranešimus, kad vasarą nė vienas iš penkių „Astute“ klasės atakos povandeninių laivų nebuvo jūroje, be to, jie negali veikti po ledu.
Laivynas turi penkias priešvandenines fregatas, nors tikslas – aštuonios; šį reikalavimą pasiekti gali pavykti tik iki 2037 m. Parlamentarai ragina Gynybos ministeriją parengti planą, kaip iki 2030 m. užtikrinti daugiau laivų ir povandeninių laivų jūroje.
Komitetas įspėja, kad padėtis būtų ypač sunki, jei JAV nepadėtų krizės atveju: pasak parlamentarų, atsirastų „kritinių karinių spragų“. Aukštutinė Šiaurė tampa vis svarbesnė dėl Rusijos domėjimosi energijos vamzdynais ir povandeniniais kabeliais bei besiplečiančio Šiaurės jūros kelio. „The Guardian“ pažymi, kad didelių papildomų gynybos lėšų iki kito dešimtmečio neprognozuojama.