Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveras lapkričio 2 d., pirmadienį, turėjo susitikti su karaliumi Philippe'u, kad galbūt pasiūlytų atsistatydinti. Taip nutiko po to, kai penkių partijų koalicija savaitgalį vėl nesugebėjo susitarti dėl kitų metų valstybės biudžeto.
Pasak „Politico Europe“, vyriausybės vadovai derėjosi visą savaitgalį, tačiau pirmadienio rytą išsiskyrė be susitarimo. Šalies biudžete trūksta apie 10 mlrd. eurų. Belgijos deficitas 2025 m. siekė 5,2 proc. BVP, o kitais metais, tikimasi, dar išaugs. Anot leidinio, antradienis buvo laikomas neoficialia galutine riba, nes biudžetas iki metų pabaigos dar turi būti priimtas parlamente.
Kur strigo derybos
Pasak „Politico Europe“, įtampa kilo daugiausia tarp flamandų socialistų ir frankofonų centro dešiniųjų Reformistų sąjūdžio. Pirmieji siūlė didesnius mokesčius didžiausias pajamas gaunantiems gyventojams, antrieji tai atmetė ir priešinosi platesnei pridėtinės vertės mokesčio reformai. Reformistų atstovas, vicepremjeras Davidas Clarinvalis po derybų sakė, kad ant stalo vis dar „per daug mokesčių“, ir neatmetė, kad pokalbiai gali būti tęsiami.
B. De Weveras anksčiau yra atmetęs galimybę metus pradėti su laikinuoju biudžetu. Praėjusį lapkritį, kai derybos taip pat užsitęsė, premjeras atsistatydinimo nepateikė, o paprašė karaliaus pratęsti laiką – tuomet jam buvo skirta dar 50 dienų susitarimui pasiekti.
Ką tai galėtų reikšti
„De Tijd“, kuriuo remiasi „Reuters“, rašo, kad karalius atsistatydinimo greičiausiai nepriimtų iš karto. „Politico Europe“ pažymi, kad jei šalis eitų link ankstyvų rinkimų, apklausose gerai sekasi tiek kraštutinių dešiniųjų Flandrijos intereso, tiek kraštutinių kairiųjų Belgijos darbo partijai. Belgijos vyriausybės krizė svarbi ir visai Europos Sąjungai, nes premjeras siekė parodyti finansų rinkoms, kad šalis laikosi savo įsipareigojimų ES.