Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Briuselyje, ES vadovų susitikimo metu, pranešė, kad keturių „Rail Baltica“ projektą įgyvendinančių valstybių – Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos – vadovai pasirašė bendrą laišką Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Antonio Costai ir Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen. Laiške prašoma užtikrinti finansavimą, kad projektą būtų galima užbaigti.
Ko prašoma
Pasak G. Nausėdos, visos keturios šalys raštu kreipėsi, kad lėšos, numatytos ateinančioje finansinėje perspektyvoje, leistų baigti geležinkelio statybas. Naujoji ES daugiametė finansinė perspektyva tęsis nuo 2028 iki 2034 metų.
Prezidentas laiško pasirašymą pavadino „labai svarbiu žingsniu į priekį“. Jo teigimu, praeityje dėl šio projekto būta abejonių ir net ryžto stokos, o dabar visos šalys, jo žodžiais, yra „toje pačioje valtyje“ ir nori projektą pabaigti bei padaryti naudingą visiems.
Kodėl projektas svarbus
G. Nausėda pabrėžė, kad „Rail Baltica“ svarbi ne tik ekonomiškai, bet ir karinio mobilumo požiūriu. Užsitęsęs įgyvendinimas pareikalavo papildomų lėšų, todėl dabar svarbu išvengti naujų vėlavimų.
Prezidentas išreiškė viltį, kad projektą pavyks užbaigti maždaug iki 2030 metų, kai Lietuva turėtų nacionalinę diviziją, tačiau pripažino, kad darbai gali užtrukti ilgiau.
Apie projektą
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje. Įgyvendinant jį bus nutiestas elektrifikuotas europinės vėžės dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną.