Australijos Viktorijos valstijoje į laukinę gamtą grąžinta 53 pietinės milžiniškos urvinės varlės – rūšies, kuri šioje valstijoje laikoma kritiškai nykstančia. Apie tai rašo „The Guardian“.

Kaip viskas prasidėjo

Po 2019–2020 metų „juodosios vasaros“ gaisrų mokslininkai Rytų Gipslando regione aptiko tai, ko ieškojo daug metų: balų, pilnų pietinės milžiniškos urvinės varlės buožgalvių. Gaisrai nusiaubė didelius regiono plotus ir sukėlė nerimą dėl šios rūšies išlikimo.

Surinkta apie 160 buožgalvių, kurie nugabenti į Melburno zoologijos sodą. Ten jie užauginti iki metamorfozės, o pernai pirmą kartą nelaisvėje sėkmingai veisti.

Sugrįžimas į gamtą

Praėjus daugiau nei penkeriems metams, 53 iš pirminių buožgalvių – dabar maždaug penkerių metų patinai – paleisti į gimtąją buveinę atokioje valstijos rytų dalyje. Jie išleisti iškart po stiprių perkūnijų per pastarąsias savaites, tose vietose, kur iškrito 80–100 mm kritulių.

Kiekviena varlė prieš paleidimą buvo pažymėta, o paleidimo vietose įrengti garso jutikliai, kurie fiksuos varlių balsus.

Slapukiška rūšis

Suaugusios varlės būna apie kriketo kamuolio dydžio. Herpetologas Mattas Clancy iš „Snowline Ecology“ sakė, kad jos gali gyventi ilgiau nei 20 metų. „Nors tokią didelę varlę atrodytų lengva rasti, jos daug laiko praleidžia užkastos po žeme smėlinguose dirvožemiuose ir miškuose“, – sakė jis. Jos nejuda, kol neužeina lietūs, ir veisimuisi išlenda tik tinkamomis sąlygomis į laikinus upelius bei tvenkinius.

Buožgalviai gali virsti varlėmis nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, o jaunikliai paprastai išnyra pavasarį ar vasarą.

Kodėl paleisti būtent šie patinai

Zoologijos sodų Viktorijoje specialistas Ryanas Moesas paaiškino, kad visiems buožgalviams buvo atlikti genetiniai tyrimai. Veisimo programoje nenorima, kad dauginasi broliai ir seserys, todėl dalis suaugusių nebuvo tinkami veisimui. Geriausias sprendimas, pasak jo, buvo juos užauginti ir paleisti į gamtą.

Veisimo programa, kuri ateityje gali apimti naują buožgalvių rinkimą, siekia užtikrinti, kad laukinės populiacijos išliktų sveikos ir gyvybingos, o varlė neišnyktų.

Likę pavojai

Rūšis 2021 metais suskirstyta į du atskirus porūšius – šiaurinį ir pietinį. Populiacijas smarkiai paveikė buveinių naikinimas ir ekstremalūs klimato reiškiniai. R. Moesas teigė, kad dažnesni ir stipresni gaisrai bei sausros dėl klimato kaitos, taip pat mažėjantis kritulių kiekis tebėra pagrindinės grėsmės. Viktorijoje žinomos tik penkios pietinės milžiniškos urvinės varlės veisimosi vietos.