Arizona prisijungė prie Nevados teisinėje kovoje su Trumpo administracija dėl siūlomų Kolorado upės vandens kvotų mažinimo, rašo „The Guardian“.
Kas nutiko
Vasarą JAV vidaus reikalų departamentas paskelbė apribojimus, kurie per ateinančius dvejus metus, priklausomai nuo upės būklės, galėtų smarkiai sumažinti vandens tiekimą žemutinio baseino valstijoms – Arizonai, Kalifornijai ir Nevadai. Pagrindiniai upės rezervuarai, Mido ir Pauelo ežerai, dėl pernelyg intensyvaus naudojimo ir kintančio klimato nukrito iki istoriškai žemo lygio.
Valstijos, dalijančios upę, nesutarė: aukštutinio baseino valstijos tvirtino, kad už vandens trūkumą atsakingos žemutinės valstijos ir būtent joms turėtų tekti didžiausi apribojimai. Federalinė valdžia įsikišo, kai valstijos kelis kartus praleido sutarto sprendimo terminus. Keliama ir grėsmė, kad rezervuarų lygiui nukritus pakankamai žemai, upė iš esmės negalėtų tekėti žemyn – vadinamasis „negyvasis tūris“.
Ginčo esmė
Aukštutinio baseino valstijos – Vajomingas, Kolorado, Jutos ir Naujoji Meksika – nuo vandens apribojimų buvo atleistos, ir tai sukėlė aštrią žemutinio baseino vadovų kritiką. „Brėžiame liniją smėlyje“, – penktadienio pranešime sakė Arizonos gubernatorė Katie Hobbs. Pasak jos, valstija imasi teisinių veiksmų kartu su Nevada, nes federalinė valdžia „atsisako pareikalauti, kad aukštutinis baseinas atsiskaitytų“ už Arizonai skolingą vandens kiekį, ir grasina „drakoniškais“ apribojimais, viršijančiais žemutinio baseino susitarimą – dvejų metų savanorišką vandens taupymo paktą tarp Arizonos, Kalifornijos ir Nevados.
Arizonos vandens departamento vadovas Tomas Buschatzke teigė, kad įsitraukimas į Nevados bylą būtinas teisėms į upės vandenį apsaugoti, kartu paliekant kelią į bendradarbiavimu grįstą sprendimą su Kalifornija ir Nevada. Vidaus reikalų departamento atstovas „The Guardian“ komentaro nedelsiant nepateikė.