Daugiau nei 60 proc. Lietuvos gyventojų iš anksto finansiškai nesiruošia artėjančiam šildymo sezonui. Tai rodo „Urbo“ banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, kurioje rugsėjo 16–26 d. dalyvavo 1 020 respondentų nuo 18 iki 75 metų, skelbia Delfi.
Kaip ruošiamasi
Pasak apklausos, 48 proc. apklaustųjų didesnes žiemos išlaidas planuoja padengti iš einamųjų pajamų, todėl papildomai pinigų neatsideda. Dar 16 proc. nesiruošia, nes jų būsto išlaidos žiemą reikšmingai nepadidėja.
Iš anksto šildymo sezonui ruošiasi beveik 3 iš 10 gyventojų. Apie 12 proc. būsimoms išlaidoms kaupia santaupas, o kiek daugiau nei 17 proc. iš anksto mažina kitas išlaidas.
Skirtumai pagal pajamas ir amžių
Šildymo sezonui dažniau ruošiasi mažesnes pajamas gaunantys gyventojai. Tarp gaunančių iki 500 eurų vienam namų ūkio nariui per mėnesį tokių yra 39 proc., tarp gaunančių 501–700 eurų – 37 proc., o tarp gaunančių daugiau nei 1,5 tūkst. eurų – 18 proc. Didesnes pajamas gaunantys žmonės sąskaitas dažniau ketina mokėti iš einamųjų pajamų: taip nurodė 56 proc. gaunančių daugiau nei 1,5 tūkst. eurų ir 55 proc. gaunančių 1–1,5 tūkst. eurų.
Žiemos išlaidoms dažniausiai taupo 26–35 metų gyventojai – taip elgiasi 15 proc. jų. Tuo metu 52 proc. 56 metų ir vyresnių žmonių didesnes sąskaitas tikisi padengti iš einamųjų pajamų.
Bankininko patarimas
„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška pranešime teigia, kad mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms net nedidelis sąskaitų augimas gali stipriai paveikti mėnesio biudžetą, todėl apie išlaidas verta pagalvoti iš anksto. Jis primena Valstybės duomenų agentūros duomenis: 2025 m. skurdo riziką patyrė daugiau nei 39 proc. 65 metų ir vyresnių gyventojų, tarp senatvės pensininkų – net 43 proc. Todėl didesnės šildymo sąskaitos daliai jų gali reikšmingai išbalansuoti mėnesio biudžetą.