Europa turi kuo greičiau integruoti Ukrainos mūšiuose išbandytus gynybinius pajėgumus į savo saugumo sistemą, o to nepadaryti būtų rimta strateginė klaida, pareiškė už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius. Pasak LRT, jis kalbėjo konferencijoje „Future of Civil Security“, vykstančioje saugumo konferencijos „Future Forces“ metu.
Ukrainos patirtis
Pasak A. Kubiliaus, Ukraina turi unikalios civilių gyventojų apsaugos karo metu patirties, kurios Europos šalims kol kas trūksta. Kasdieniai oro pavojaus signalai, raketų ir dronų atakos suteikė jai praktinių žinių, galinčių padėti Europos visuomenėms pasirengti krizėms. „Ne mums mokyti Ukrainą civilinės saugos. Būtent Ukraina gali pamokyti mus“, – sakė jis, cituojamas „Ukrinform“.
Komisaras paragino civilines institucijas, ginkluotąsias pajėgas ir infrastruktūros operatorius kartu rengtis ekstremaliosioms situacijoms ir užtikrinti, kad gyventojai krizės atveju bent 72 valandas galėtų išsiversti savarankiškai. Jis pabrėžė, kad energetikos tinklų, geležinkelių ir pramonės objektų apsauga yra ne mažiau svarbi nei sienų apsauga, taip pat paragino stiprinti Europos gynybos pramonę, šalinti kliūtis karių ir technikos judėjimui bei įveikti ES gynybos rinkos susiskaidymą.
Ginklų pirkimas per NATO
15min, remdamasis „Financial Times“, skelbia, kad Ukrainai leista ginklus pirkti per NATO paramos ir pirkimų agentūrą (NSPA). Pasak agentūros atstovės Jacqueline Borsboom, tai suteikia „labiau struktūruotą sistemą“, leidžiančią pasinaudoti pirkimų patirtimi, palaikymo paslaugomis ir sukurta pramonine baze. Susitarimas sudarytas prastėjant JAV ir Ukrainos santykiams: Ukraina skundėsi dalijimosi žvalgybos informacija ir „Starshield“ sistemos sutrikimais, o prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad susitikime Osle su JAV pasiuntiniu sutarta šias problemas spręsti.